Aplinkoje slūgsta banga – poreikio turėti tai, kas nuperkama. Ir ateina labai ryškus alkis ramiam buvimui.
Tokiam, kuriame Tavo draugų ratas tas, kuriuo gali pasitikėti.
Kur ant tiek paprasta mylėti vienas kitą, kad nereikalinga jokia savisauga, lenktynės ar pasimatavimai didybe.
Erdvėje alkis ramiam buvimui. Tokiam, kuriame gera grįžt namo.
Kiek daug jame telpa aistros, ilgesio, elementariuose dalykuose logikos nebuvimo, o ten, kur reikia pastatyti pilis ir nugalėti slibinus – per akimirką sugeneruojamas viso pasaulio resursas ir tampama samdomu, genialiu žudiku.
Moters žodyje telpa žydinčios gėlės, užgesintos cigaretės, atlapaširdiškumas, sudėtingi sprendimai, niekam nesuprantamų vyrų pasirinkimas, pasiaukojimas dėl kito ir mūšiai, kuriuose stipresni už ją, bando patikrinti jos atsparumą kankinumui.
Moterys, sekdamos mėnulio fazes, nusprendžia apsirašyti partnerio vizualizaciją – kokio ūgio ir pločio, kurių metų gamybos, susigalvoja trokštamą odos ir akių atspalvį, statusą ir išsilavinimą, hobius ir praktikas, skaitmenis banko sąskaitoje, jo vairuojamo automobilio markę ir elgsenos metodiką, kai kiti žmonės juos viešumoje stebi.
Moteris išsiskiria su partneriu. Ji išeina. Arba partneris ją palieka, o gal literatūrinė klasika – jis neišjaučia iki galo, kad tai ta vienintelė ir dar nori pavaikščioti po vištininką. Abu apie tai nesikalba, bet viską nukerta kirviu, lyg to nebūtų buvę.
Ir kas gi vyksta?
